Aprūpinimo vadovėliais tvarka Word (.doc) forumatu

MOKSLEIVIŲ MOKYMOSI KRŪVIŲ MAŽINIMO STRATEGIJA

Formuojantis pilietinei žinių ir rinkos visuomenei, keičiantis valstybinės 2003-2012m.

Švietimo strategijos įgyvendinimo programai ir ugdymo bei priemonių planui,ugdymo turinio mažinimo krypties taikiniais tampa krūvio individualizavimas:optimizavimas, profiliavimas,diferencijavimas.

Ugdymo turinį sudaro:

• Jau turima mokinio patirtis
• Ugdymo programos ir kontekstas
• Mokymo ir mokymosi metodai
• Vertinimo būdai ir rezultatai
• Mokymo bei mokymosi šaltiniai bei priemonės

Strateginiai uždaviniai

• Taikyti ŠMM 2006-11-24 ĮSAK Nr.2224 patvirtintą Mokinių mokymosi krūvių mažinimo priemonių 2006-2008 metų planą.
• Metodinėje taryboje, metodinėse sueigose nuolat analizuoti minimalius ir maksimalius reikalavimus mokinių žinioms, gebėjimams ir kompetencijoms tose temose ir srityse, kur kyla pagrįstų abejonių: mokant mokinius, diferencijuojant mokymąsi, vertinant mokinių pasiekimus, vykdant mokinių patikrinimus ir egzaminus, dėl kurių susidaro geriems ugdymo rezultatams kenkiantys mokinių krūviai.
• Siekiant išv tiny_mce/themes/advanced/langs/en.js" type="text/javascript"> engti temų kartojimosi, metodinių grupių sueigose per projektus, per modulius derinti integruotą įvairių ugdymo sričių turinį.
• Rengiant mokyklos strateginį planą, numatyti, kad integruojamųjų programų gairės būtų siejamos su prevencinėmis ir kitomis šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančiomis programomis, mokomųjų dalykų turiniu ir orientuojamos į gyvenimo įgūdžių ir pagrindinių kompetencijų ugdymą.

• Nuosekliai pereiti prie naujos turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimo.
• SUBALANSUOTI IR SU SVEIKATOS REIKALAVIMAIS SUDERINTI MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVĮ
• Pratinti mokinius vertinti savo pasiekimus.
• Siekti, kad mokytojo vertinimas taptų būdu padėti mokiniui.
• Kurti galimybes veiksmingai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus.
• Paversti lankstesnę, įvairesnę, daugiau pasirinkimo galimybių teikiančią vidurinio ugdymo(brandos ) programą.
• Pritaikyti ugdymo turinį, kad kiekvienas mokinys įgytų kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi, prasmingam, aktyviam gyvenimui besikeičiančioje visuomenėje. 
• Skleisti mokyklos gerąją patirtį mokymosi krūvių optimizavimo klausimais 

Kodėl keičiamas ugdymo turinys?

• Keičiasi visuomenė
• Keičiasi technologijos
• Keičiasi kokybiško išsilavinimo samprata
• Keičiasi mokymo ir mokymosi samprata
• Naujos žinios apie vaikų vystymosi ir mokymosi teorijas

Mokymosi krūvių problemos sprendimas mokykloje

Gairės: 

• Pagal ES standartus , kas 4 metai atnaujinamas ugdymo turinys: todėl ugdymo turinį visada būtina atnaujinti pagal ŠMM norminius dokumentus.
• Nuo 10 kl.rengiamos alternatyvios programos, pritaikytos mokymui ir atsiskaitymui, ypač moduliais
• Būtinas išorinio ir vidinio vertinimo suartėjimas – susitarimai, metodinės rekomendacijos
• Daugiau metodinės medžiagos mokytojui, daugiau dėmesio jo profesinei kompetencijai: pagal galimybes organizuoti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursus, kuriuose jie įgytų gilesnių ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo gebėjimų.
• Teminiuose planuose planuoti rezervinį laiką, lanksčią temų koreliaciją ir per metodinės grupės sueigas diskutuoti, priimti sprendimus, kurias temas derėtų jungti su kitų dalykų mokytojais. Kiekvienai klasei planuoti skirtingą teminį planą.
• Racionalus pamokos laiko  ir ugdymo/si proceso planavimas ir organizavimas.

Kuo mažiau krūvio perkelti į namų užduotį.

• Jei namų užduotis skiriama, ji tikrinama, vertinama:
• Vertinant trimestro rezultatus, atsižvelgiama į kontrolinių darbų vertinimą, ne tik į pažymių vidurkį.
• Su tėvais kalbamasi individualiai, fakto kalba: rodomi diagnostiniai, kontroliniai darbai.
• Individualizuojamos programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pagal VPPT pedagoginio- psichologinio įvertinimo išvadas ir ŠMM Bendrųjų programų individualizavimo modelio projektą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.  Jų mokymuisi taikomi  S versijos vadovėliai. 
• Siūloma įvesti integruotą programą „Mokomės mokytis“

Konkretūs susitarimai dėl krūvio mažinimo:

1. Įgyvendinami norminiai ŠMM ir Vilniaus švietimo skyriaus dokumentai, reglamentuojantys mokinių mokymosi krūvio reguliavimą.
2. Mokiniui skiriama ne daugiau pamokų per savaitę nei nurodyta atitinkamos klasės

ugdymo planų lentelės grafoje ”Maksimalus pamokų skaičius” ir ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

1. Pamokos prasideda 8.00 val.
2. Per vieną dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį

darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Mokytojai numato,

derina kontrolinio darbo dieną “ekrane”, esančiame mokytojų kambaryje

1. Vidurinio ugdymo klasių pamokų tvarkaraštyje mokiniui negali būti  daugiau kaip 3

“ langai” ( vienos pamokos trukmės  laisvo laiko tarpas tarp pamokų , neįskaitant pietų pertraukai skirto laiko) per savaitę.

5.1      Minimalus  privalomų  savaitinių pamokų skaičius vidurinio ugdymo programos mokiniui yra 28 pamokos.Į mokiniams privalomų skaičių įeina:

5.2      1-3 pamokos privalomai meninei raiškai savo mokykloje, kitoje mokykloje ar atitinkamoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;

5.3      2-3 privalomos kūno kultūros pamokos savo mokykloje, kitoje mokykloje ar atitinkamoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;

5.4      projektai;

5.5      privaloma visuomenei naudinga veikla ( mokiniams pasiūlyta ar laisvai pasirinkta),

        organizuojama mokinio pasirinktu ir su mokykla suderintu laiku pirmaisiais ir (ar)

        antraisiais vidurinio ugdymo programos metais, tačiau ji į minimalų savaitinių

        pamokų skaičių neįskaitoma. Jai skiriama ne mažiau kaip 30 val. per dvejus mokslo

        metus.

5.6      mokiniams, kurie mokosi “B” lygiu, pagal modifikuotas arba adaptuotas programas,

rekomenduojama mažinti mokymosi kūvį pagal atskirą individualią programą.

1. Namų darbų skyrimą atskiros klasės mokiniams joje dirbantys mokytojai tarp savęs

suderina per klasės vadovą arba klasės mokytoją. 3-4 kl. mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 val., 5-6 kl. – 1,5 val., 7-8 kl.- 2val.,

9-12 kl. – 2,5 val. kas dieną. 1-2 kl. mokiniams namų darbai neskiriami. Atostogų

laikotarpiui namų darbai neskiriami.

1. Tarp pamokų numatytos ne trumpesnės kaip 10 min. pertraukos ir dvi –20 min.
2. Pamokų tvarkaraštis sudaromas, subalansuojant su sveikatos reikalavimais, nurodytais SAM 2005 ISAK Nr. 76 -2770 “ Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
3. Siūloma kiekvieno trimestro paskutinį mėnesį neskirti fizikos, chemijos ir biologijos pamokų namų darbų pagrindinio ugdymo pirmoje ir antroje pakopose.

Sudarė direktorės pavaduotoja ugdymui                                          D. Juzėnienė